Diena 2, 2009-05-18
Anginą žudau šnypšdamas nosį ir gerdamas arbatą. Atvykimas į Taliną niekuo ypatingas. Ko nepasakyčiau apie patį Taliną.
Pats nuostabiausias miestas, kuriame esu buvęs.
Taline dera asfaltas, stiklas, betonas su senovinėm plytom ir tamsa; senamiestis turi savo paslaptį. Visi sako, kad jo senamiestis mažas – ką jie šneka? Jam apeiti neužteko dviejų naktų! Ką, mažas?
Gerai, dabar rimčiau. Didele siena atribotas senamiestis nuo visko, kas nauja, suteikia spec. aurą viskam: žmonėms, pastatams, augalams ir net besipliekiančioms katėms… Ėjau nepavargdamas: grįžau nakvoti todėl ir tik todėl, kad buvau su basutėm ir be šaliko (elementariai sutemo, pašalo, ir sušalau).
Ką vienas vaikščiodamas beveiksi – mąstysi… (o ko aš ten išvažiavau)
Iš daug prieštaringų bekilusių minčių paviešinsiu vieną su puse:
- Šimanėlis kuo toliau, tuo labiau man pradeda darytis nesvetimas. Šiandien visai sutikau su jo mintimi apie supuvusį mokslą [lrytas.lt], ypač apie darbą. Sistemos griežtai nekritikuosiu. Viena išvykimo minčių buvo išvykti iš šiltnamio, kuris supa mano gyvenimą būnant Vilniuje: aiškios studijos, aiški gyvenimo vieta, viskas labai paprasta… Kai nėra karo, žmonės jį susigalvoja (aš). Šiltnamy geresnė rūšis “neišsives”. Kelionėje kas kita. Spardais, gauni, spardais, gauni… Kol pasidarai mažiau “daržovė”…
- Gerai, kad išvažiavau. <…>
Grįžau nakvoti pusę pirmos pilnas įspūdžio apie senamiestį. Padirbėjau iki 4:00, ir nuėjau miegoti (buvo jau šviesu).
Diena 3, 2009-05-19
Miegojau iki 16:00 (12 valandų). Ir gerai. Praeitą dieną nusprendžiau, kad Talinas gražesnis naktį nei dieną, taigi šiandien jau išeinu iš būsto 22 valandą. Tikslas – apleistas vienuolynas ir estiška Kalnų Parko estrada (kur Rolandas (pas jį dabar aš apsistojęs) kadaise klausė Metalikos koncerto).
Ėjau pakrante, priėjau apleistą seną vienuolyną.
Jis užtvertas – tvorą perlipau. Milžiniškas.
Sienos apgriuvę, langų / durų nėra. Šalia jo (ten dešinau) yra rūsiai, po kuriuos visai baugu palandžioti.
Galvojau: jei kokį žmogų rasčiau tai nebėgčiau, o pavaišinčiau arbata. Labai jautėsi civilizacijos bendrumas. Naktį ir atrodo, ir jaučiasi įspūdingai.
Su niekuo nepalyginama Vilniuje.
Paskui ėjau į greta esantį molą ir radau bekalbančią porelę. Porelė neįdomu, o vaizdas į miestą buvo gražus.
Kalnų parko estrados neradau, paskui supratau, kad užkilau į kalną (rimta analogija kalnų parkui!) ir praėjau pro šalį. Tarsi pabuvočiau trijuose kryžiuose ir nepastebėčiau estrados.
Grįžau “nakvoti” trečią ryto. Jau dabar yra 5:44, šviesu, einu patikrinsiu ar yra saulė. Ne, tik debesys šypsosi. O kalbant apie buvimą Taline: kiek galima sėdėti čia bute ir sirgti? Laikas važiuoti į gamtą ir pasveikti! Dar viena naktis senamiestyje (labai noriu labai labai), ir važiuosiu į Suomiją. Suomiški įspūdžiai, reikia tikėtis, bus apie keptas ant laužo žuvis ir galbūt kokią vietinio pirtį
Trumpikių aišku neturiu -> bus smagu.
P.S. wooow, aš pagaliau turiu knygą!
Užsiimsiu programavimu. Nesveikai.



o tu po naktinį Vilnių buvai va taip va išėjęs pasivaikščiot kaip po Taliną?
Buvau. Ir vienas, ir ne vienas. Ir visai nakčiai, ir ne visai…
“Viena išvykimo minčių buvo išvykti iš šiltnamio, kuris supa mano gyvenimą būnant Vilniuje: aiškios studijos, aiški gyvenimo vieta, viskas labai paprasta.” – šitas labai surezonavo. Liuks, Motiejau.
įdomiai rašai, kažin iš kur literatūrinė gyslelė?!
Paskaičiau apie radikalias filosofijas ir pagalvojau, kad viskam savo laikas: laikas ieškoti ir laikas atrasti; laikas laikyti ir laikas išmesti… Smagu, kad išdrįsai ieškoti, linkiu atrasti
Gerai rašai. O dėl Suomiškos pirties — tai su glaudėmis ten taip ar anaip niekas nepriimtu, „neskandinaviška“.
Na…. man belieka tikėtis, kad jeigu iki šiol gyvenimą gyvenai tokiame dailiame šiltnamyje, kad užpakalis niežti nuotykių ieškoti, tai kad paaiškės, jog visas pasaulis vienas didelis šiltnamis
Bent jau tokia mano nuomonė XD
;D Nepyk, bet Šimanėliu žavėtis čia panašiai kaip Minedo klausyt
pritariu ENORCA: tas Simanelis realiai nieko nepakeite, tik trumpai pasitoosino
Labas.
Super, sekmes tau pacios didziausios! Tikiuosi isgirsti apie Suomiskas zuvis kuo greiciau ir aciu labai uz linka i straipsni. O del Simanelio, tai prasau arba gerai, arba nieko.
P.S. Kas per knyga?
Enorca: skrisiu į kosmosą (patikslinu: mėnulį).
Giedriau: AJAX Design patterns (O’Reilly). Vakar vakare perverčiau “Securing AJAX Applications”, tai nuvylė. Gal design patternai bus panašesni į GoF skaitaliuką
Būtų visai good.
Rita: Taip, ir kiekvienas sluoksnis turi po spyną… O raktus gaminasi kiekvienas pats. Sugeba arba ne.
Mama, Šimanėlis miręs.
Kitiems: smagu, kad patinka tai, ką aš rašau. Stengsiuosi ir toliau.
Skaitau ir galvoju, kaip čia dar išlaikyt tuos egzus ir nepasekt tavo pavyzdžiu. Šiaip džiugu, kad linksmai leidi laiką, sėkmės.
Beje, nežinojau, kad turi rašymui gyslelę, bet labai gerai, kad ją atradai. Laukiam daugiau tokių įrašų.
nu blin. koks debilas tau 53 parašė, nesuvokiama. suviliojai talinu.
56, Vytai

Dar parašysiu apie Taliną – taip išėjo, kad ir šiandien aš čia.
Taigi dar labiau susiviliosi
(dviratininkų ir riedutininkų miestas)…
kaip pavydžiu.
šaunuolis, sveikinu padarius teisingą sprendimą. laiku.
Vykintas.
Dziaugiuosi, kad tiek zmoniu palaiko tave, tarp ju ir as !
Kai pabaigsiu jauciu paseksiu tavo pavyzdziu 
Sveik!!
O tikrai labai idomiai rasai, visada randu kelias minutes atidziai perskaityt ir apgalvot
ah, kaip faina Tavo įrašus skaityt. įkvepi mane. tikrai tikrai. čia kaip tiesiogiai “Into the Wild” skaityt (;
.
o, tas vienuolynas kažkas fantastiško. deja, naktį nebuvau. kada nors…
.
beje, jei jau apie gražius miestus… kada nors aplankyk Edinburgą. naktim jis nuostabus.
.
.
linkiu, kad patirtum, paragautum, atsigautum ir atsimerktum. su šypsena akyse.
.
Andrius.
Geros keliones !:) i mifsa troliuka parvesk lauktuviu:D o jei rimtai, tai saunuolis kad pasiryzai ir keliauji paskui svajones.Linkim sekmes kelioneje, bei geru nuotykiu