Mo pasivažinėjimai

Taip, aš čia. Pirmą kelionės dieną atsitiko dalykų, kurių per savo tranzavimo istoriją dar nepatyriau.

Viskas prasidėjo nuo išvažiavimo ties Voke 3. Atvažiavo draugai išlydėti kelionėn.

Motiejus ir Jonė atsisveikina

2009-05-17, išrašas iš pradėto rašyti dienoraščio kažkur Latvijoje.
Šiandien prasidėjo. Naktį besikraudamas daiktus supratau, kad būsiu kažkur peršalęs. Skaudėjo gerklę, akis, bėgo nosis. Tėtei, Danguolei taip ir pasakiau – šiek tiek peršalęs
Paskutinę savaitę miegodavau naktimis ne daugiau 4 valandas dėl žinomų priežasčių… Taip ir paskutinę naktį (vakar) 2val ryto po eurovizijos (heh, sasha) susikrovęs daiktus ir pasakęs “YES” jau ėjau gulti.
Tačiau. Kad viskas būtų taip paprasta ir greita. Laukė darbų perdavimas Giedriui. Sėdėjau ir dirbau iki 3:30, tada nuėjau miegoti. Keltis septintą – nieko naujo. Kaip ta mintis paskutinę naktį prieš kelionę išsimiegoti?
Ryte mane išlydėti į trasą atėjo Giedrius, Miglė, Jonė, Povilas, atvežė iki starto vietos tėtė. Danguolė paruošė pusryčius. Kaip ačiū jiems už tai!… Pabučiavau išeidamas iš namų miegantį Joną. Makt.
Kelionė
Pirma mašina už 15 minučių laukimo – potencialus darbdavys. Jaunas darbu užsivežęs Saulius. Aktyvus per velnią, kuria firmą po firmos (patirtis iš JAV). Smagiai pakalbėję ir apsikeitę kontaktais atsisveikinome. Pasakė kad jei norėsiu grįžti maždaug iš šiaurės Norvegijos į Daniją – skambinti jam. Maršrutu šiaurės Norvegija – Portugalija kursuoja ~350 „furų“, į kurias paskambinus jam galima įsėsti. Ačiū, Sauliau. Čia – pirmasis kelionės džiaugsmas. Aš tikiuosi nelikti skolingas.
Dabar sėdžiu maždaug prie LT-LV sienos su furistu. Šiąnakt miegosiu jo namų kieme (arba namuose?) Taline.
(O čia dabar jau rašau iš jo restorano prie Talino…)
Daugiau apie furistą. Pradžioje įsėdęs pas jį ties Panevėžio apvažiavimu pamaniau, kad vargšas. Nesilaiko grafiko (labai apsimiegojęs, susivėlęs), mina jau antra para be sustojimo iš Vroclavo. Tai prisisegiau diržą ir traukėm į Taliną.
Toliau paaiškėjo, kad jis miegojo Augustove, ir nuo tada jis pradėjo fiziškai mano akyse taisytis. Kai ties siena užvalgėme, visai persimainė. Pasidarė laimingesnis, aktyvesnis, gyvesnis. Tada paaiškėjo, kad jis ne samdomas furos darbuotojas, o kad pats turi firmą ir kad veža sau “Möbel” (nesupratau kas tai). Na gerai. Kažką deal`ina. Pasakiau “Holz” (vokiškai mediena), palinksėjo, ir keliavome tolyn.
Įsišnekėjome. Paaiškinau kokiu reikalu važiuoju, jis papasakojo apie šiaurės Norvegiją – jis ten kasmet važiuoja atostogauti.
Papasakojau kad esu studentas, kad ketinu perstoti į UK informatiką, kad truputį sergu, kad mėgstu kompiuterius, šokius, fleitą ir soc. džiaugsmus. Jis apie save pasakojo mažai – tik tiek, kiek klausiau. Kalbėti buvo sunkoka – rusiškai
Paklausiau gal jei jis turi namą, galbūt kaip nors išeitų pernakvoti vieną naktį jo kieme. Gerai, sakė „no problem“. Atvažiavome į restoraną rojaus kampelyje. Sako – mes čia. Čia mano pastatas. Man atvipo žandas. Sakau ar čia šeimyna gyvena? – ne, šeimyna už 5 kilometrų. Taigi jam priklauso restoranas ir jis man duoda pasirinkimo laisvę: miegoti kieme (pušynas) ar ofise lovoje. Pasirinkau ofisą. Čia yra belaidis internetas, neribotai arbatos (restorano virtuvė – visa mano), yra visi patogumai, net lova.
Taigi išsižiojęs ir nežinodamas ką sakyti (atsiminkite mano pirmąjį įspūdį apie jį) dėkojau kaip pašėlęs ir jaučiausi nejaukiai. Sakiau jam: „nežinojau, kad turite restoraną“, atsakė: „kai tave paėmiau – nežinojau, kad studijuoji matematiką“. Geras atsakymas.
Taigi sėdžiu ofise, geriu arbatą ir rašau į blogą, kurį tuoj paleisiu į viešumą. Rytoj ryte jis atvažiuos, o aš išsivirsiu grikių košės.

473 km, 2 mašinos + 1 fura. Vilnius – Vasalemma (prie pat Talino)

Estiškai:
AITACH – ačiū
TERRE – labas (kai išgirdau – sušukau „TERRE, MARCO!“ ir abu juokėmės)
HEY – iki
SILBER – draugas; SILBRAT – draugai.

Draugai, kurie palydėjo mane į kelią

Prie starto... Kažkuo nustebęs Giedrius

This entry was posted on Sunday, May 17th, 2009 at 21:00 and is filed under Uncategorized. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.