Mo pasivažinėjimai

Taip išėjo, kad vėl turiu laisvą pusiaunaktį. Pagalvojau įrodysiu, kad nerašau ne todėl, kad nuobodu. Priešingai.
Detaliai aprašysiu dvi paskutines dienas.

Kur mano akiniai??!?

2009-06-08, vidurdienis
Istorija kartojasi, tik didesniais masteliais. Išvažiavau iš netol Fauske esančios stovėjimo aikštelės (objektas žemėlapyje 18′as). Laimingai pavalgęs (labai patogu), apsiprausęs ir pasiruošęs atsistojau prieš snieguotą kalną (temperatūra – ~+15), ir grojau fleita.
Apturėjau didelį malonumą. Ir beeinant į eilinę kulminaciją (vienintelį „gabalą“ bemoku groti, taigi…) sustojo mašina.
Viskas kaip ir smagu. Žmogus važiuoja fantastiško grožio keliu 140 kilometrų. Važiuodami nemažai šnekėjom, kirtome poliarinį ratą.
Atvažiavus į vietą (Moi i Rana) užsinorėjau apsidairyti – labai graži upė. Dėja atsidariau futliarą ir netikėta staigmena.
Buvau sutaręs su vairuotoju, kad nuveš už miesto. Tai – didžiulis lobis, jau skaityk tau labai pasisekė. Bet aš prieš pat miestą – kai pradėjome žiūrėti kur čia sustoti – supratau, kad grįšiu atgal.
Vairuotojas dėl akinių labai pergyveno. O aš balsiai nusijuokiau, atsistojau ir tranzavau atgal.
Užtruko apie valandą, ir, užbėgant už akių, nusikrapštymas ir parsikrapštymas ton pačion vieton užtruko parą.
Bevažiuojant atgal sustojo dirbantis arimijoje vaikinas. Norway airforce – taiso žemė -> oras pabūklus. Gal 23-25 metų.
Šnekėjome apie viską, daugiausia – apie meilę, santykius, panašius dalykus. Kaip jie supranta ir kaip mes suprantam.
Gerai, su tokiais galima diskutuoti. Žinau, kad (tikriausiai) nesusitiksiu, tai ir nereikia ieškoti „čiotkų“ išsigalvojimų: pili viską kaip yra ir analizuoji.
Algos gauna ~12500 LT per mėnesį į rankas, ir sako, kad tai – totaliai vidutinis atlyginimas. Bet skundėsi, kad mašinos Norvegijoje labai brangios: jei perki mašiną, tai sumoki maždaug tiek pat valstybei mokesčių.
Vairuotojo teisės – 10-12 tūkst. LT.
Apie merginas ir šiauriečių atvirumą / uždarumą nepasakosiu. Geriau gyvai ir prie arbatos.

Taigi grįžau atgal į savo parking vietą. Smagu Norvegijoje tai, kad palapinę gali statyti kur nori: 5 metrus nuo kelio, vidury miesto parke… Statyt tai gali ir Paryžiui, bet čia galima palikti visai dienai. Ramiai.
Nusiprausiau po šaltu kranu (woo-hoo, plaukai vėl švarūs), pernakvojau (šiltai – dar vienas woo-hoo:), pasidariau pusryčiams grikių su lašiniais (lietuviškais), ir į kelią. Šįkart kėliausi anksti – tyčia – nes nusibodo 11 valandą keltis.
Taigi atsikėliau, į kelią. Ilgai laukiau; toje pačioje vietoje nostalgijos išlaužti neišėjo – pasiėmiau Hesę. Pasirodo, dar knygos neperskaičiau, o kažkaip sumąsčiau kad jau.
Sutranzavau čeką, kuris jau 4 metai gyvena Norvegijoj. Šnekėjom pusiau anglų, pusiau rusų kalba. Jis važinėja po Norvegiją ir keičia chupa-chups automatuose saldainius Taigi sustojome vienoje kavinėje, ir aš talkinau: sudedinėjau saldainius į automatą. Gavau kelis chupa-chups`us (vienas iš automato kainuoja 5 kronas – apie 2 litus).
Pavežė iki Moi i Rana – vakarykščio miesto. Jau 17 valanda.
Miestas pramoninis. Ėjau palei miestą ir sustojau prie krioklio pavalgyti. Senokai taip skaniai valgiau – duona, sviestas, Brunost, kiaušinis. Su kiaušiniu atskira istorija Parduotuvėje man reikėjo 6 kiaušinių, žiauriai norėjau miltinių blynų. 6 kiaušiniai kainuoja ~20 kronų, o 18 – 30. Tai racionaliai nusipirkau 18. Dabar, rašymo momentu, jau nebeturiu nei vieno. Pasidalinau su žmonėmis, pats suvalgiau. Kelis kartus valgiau labai skanių blynų.

Taigi užvalgiau prie krioklio, ir vėl į kelią. Pavežė močiutė 62 metų iki miestuko Korgen. Čia yra labai pigi parduotuvė ir nuostabus kempingas.

Nemokamas kempingas
Atėjau vakare apie 20 valandą ir pasijutau kaip senokai buvau pasijutęs nekaip. Mažos palapinės kaina 45 litai nakčiai. Aišku, tiek leisti nesinori, o visos aplinkinės vietos tokios nesvetingos atrodo – tipo miegok su arkliais arba avimis.
Bet nieko, nugalėjau save ir atėjau į virtuvę. Ir štai aš jau ~para sėdžiu kempingo virtuvėje.
Už sėdėijmą kempingo virtuvėje nereikia mokėti.

Stogas važiuoja; kalbėjau su olandu, vokiečiais, su daug kuo dalinuosi maistu.
Rytoj ryte iškeliauju į Bergeną – vėl – poryt jau noriu būti pačiame mieste.

Praeitą naktį miegojau ~4 valandas, nes bijojau kad kas nors ras: taigi nuo 2 iki 6 ryto pasislėpęs virtuvėje.
Šiąnakt laukia tas pats.

Atsiprašau už nenuoseklumą. Stogas važiuoja.
Visą dieną (literally: nuo 7 iki ~1 vakaro) „dirbau“ (žaidžiau) su wordpress`u. Parašiau savo įskiepį. Kai turėsiu pakankamai valios, laiko ir noro – instaliuosiu į šią svetainę ir paviešinsiu.
Panašus į šį: http://www.followtheroad.com/lt/ kur mes esame?
Tiksliau, atrodo begėdiškai taip pat: iš jų netgi nusikroviau vėlevėles (ačiū, Augustai). Tačiau visas backend – mano.

Taip pat dirbau su temomis. Pasirodo, ir su php galima kažką gero sukurti.

Dar neaprašyta

• kaip man nepatiko nemokama savijauta
• kaip nelabai smagu tranzuoti – kokie norvegai užsidarę
• Kakava ir pieno milteliai (!) Nusipirkau pieno miltelių ir kakavos. Iš rimtumo.
• Darbas šiaurėje

Labanakt. Žinokite, tikrai kelionėje nesirašo. Reikia ypatingo nusiteikimo.
Nebent twitter feed’as.

Taigi apgailestauju, jei nuviliu skaitytojus.
Reiks turbūt rašyt kaip brol kad prašė senesniame įraše / komentare.

Linkėjimai studentams, kurie besimoko sesijai!

Laukit iš manęs žinių. Retesnių, bet kokybiškesnių.

M.

This entry was posted on Wednesday, June 10th, 2009 at 02:03 and is filed under Uncategorized. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.