Mo pasivažinėjimai

Ką vertingesnio galėjau pamesti??
Pamesti daiktai:

• Dienoraštis
• Draugų laiškai
• Marco Polo Euro Atlas

Tačiau vaizdai tai puikūs

Dienoraščio pametimo istorija

Nutiko lygiai kaip ir pernai: kai nuvažiavau į Roskildę palikau kažkur visą papkę.
Tai šįkart palikau sutranzuotoje mašinoje. Viso labo pavežė 8 kilometrus, kuriuos vėliau grįžau tuo pačiu keliu…
Pakabinau skelbimą paliktoje vietoje; išnaršiau visą miestelį, kiekvieną kiemą. Mašinos su dienoraščiu neradau.

Kai bėda – norvegai – nuostabūs. Viena moteris su manimi važinėjosi po miestelį pusantros valandos ir klausinėjo vietinių „ar nematėte rudo autobusiuko? Čia žmogus pametė savo kelionės užrašus ir žemėlapį…“. Už pagalbą pažadėjau nusiųsti atviruką iš Lietuvos.
Jau praradęs viltį grįžinėjau, ir vyras, vežęs mane į Førde, pažadėjo įdėti skelbimą į vietinį laikraštį. „Memories are important“.
Jis irgi gaus atviruką.
Taigi dar vilties šiek tiek yra.

Kaip paskutiniu metu sekasi?

Nusibodo tranzuoti pastoviai su savo didž-kuprinė. Paskaičiau autostop.lt D.U.K., pasidarė visai liūdna ir gėda.
Tiesios daug: tilptų mano daiktai ir į 25 litrus. Tačiau ne tada, kai vasarą dediesi krūva žieminių drabužių

Taigi prieš kelias dienas atsibudau apie 14 valandą, ir nusprendžiau nuvažiuoti tądien ~700 kilometrų – iki Sognės fjordo (Trondheim – Sognefjord, galite matyti žemėlapyje „kur aš miegu“).
Ir pavyko. Antrą valandą nakties buvau Førde. Apnakvyndino norvegas pas save namuose ant sofos. Sakiau iš ryto „you broke the ice“ – pirmasis norvegas, įsileidęs į namus. Kitą rytą išėjau pirkti pusryčių ir ieškotis ką veikti toliau.

Žiauriai skanus maistas, persivalgymai, skvotas

Per porą badavimo savaičių kelionės pradžioje nusprendžiau netaupyti pinigų maistui, nes taupymas gadina kelionę.
O, kad tai būtų ne Norvegija. Kainos panašios į lietuviškas (kaip kurie produktai, kai kas net pigiau), tik viskas labai skanu.
Pavyzdys apsipirkimo: noriu miuslių pusryčiams, spagečių pietums, ir blynų vakarienei.

1. 1kg spagečių apie 4lt
2. 0,5kg kečupo apie 5lt (jei pigiausio – 1kg kečupo už 2lt)
3. Brunost sūris ~25 lt / kg
4. 12 kiaušinių ~8 lt
5. 1 kg braškių džemo ~3 lt (labai labai skanus)
6. 750 kg baltos duonos ~2 lt (labai labai skani; su nesmulkintais grūdais)
7. 1l pieno ~6lt
8. Sveikuolių dribsniai – muesli – ~4lt už 750g.

Ir taip toliau. Žodžiu racionaliai galvojant visai galima gyventi.

Taigi nusipirkau pieno, miuslių ir prisivalgiau, kad paskui tris valandas sėdėjau vietoje ir kompiliavau maistą pilve )

Pradėjau ieškoti vietos palapinei. Palikau kuprinę prie parduotuvės (apie saugumą – dar šiek tiek vėliau) ir pradėjau dairytis po miestelį, radau apleistą namą. Smalsu. Nuėjau – viskas išgriauta, bet stogas yra; gyventi galima. Atsikrausčiau daiktus, išsikuopiau vieną kambarį ir štai aš ten jau ketvirta diena

Saugumas ir veikla

Visi dviračiai palikti stovi neprirakinti; aš eidamas į parduotuvę palieku kuprinę prie įėjimo ir jaučiuosi saugus. Prekės paliekamos nakčiai lauke… Žodžiu primena etnokultūros mokytojos pasakojimus apie Lietuvą prieš pirmąjį pasaulinį karą, kai pirkių žmonės nerakindavo.

Vietos čia labai gražios, man daro įspūdį. Šiaurėje fjordai buvo nuobodūs, uolos rūsčios, o čia tikrai yra į ką pažiūrėti. Daug augmenijos, statūs šlaitai.

Vaizdelis panašus. Kartais matau ledkalnius – man įdomiausi daiktai. Mėlynas ledas, nuo kurio šniokščia upės… Liūdna girdėti, kad prieš dešimt metų ledkalnis, kuris dabar atrodo juokingai mažas, užėmė visą slėnį.

Kaip kada tranzuoti sekasi. Vakar išsimaudžiau Sognės fjorde! Jė. Vanduo ne per šaltas, net nesinori iš karto lįsti lauk. Tačiau paeiti neišeina – akmenys didoki ir slidūs. Reikėjo šliaužti vandenyje

Beveik perskaičiau open life. Ateina mintys kaip vystysiu savo projektą.
Žinantiems apie ką eina kalba: jis niekaip neįsibegėja (nors jau yra pradėtas), nes nežinau kaip pritraukti žmones. Ir kaip tą dalyką vystyti! Taigi vienas iš būdų – visiškas atvirakodavimas. Pamatysiu ateityje.
Smagiai man su tuo skaitymu. Paskaitau savo „namuose“ iki nusikrauna kompiuteris; tada einu į RIMI, įkišu kištuką ir skaitau toliau O kai nusibosta – dažniausiai ateina laikas vakarienei (čia pasakoju savo užvakardienos, šeštadienio, scenarijų. Sekmadieniais viskas uždaryta; keliavau).

Kažkam priminė mano dienoraščiai „into the wild“… Aš sakyčiau, panašiau „into the urban“.
Idėja ta pati, tik aš vat pabeginėju į miestus.

Kaip ten su „tranzuoti nusibodo“?

Taigi Norvegija – ne pati geriausia tranzui šalis. Imti ima, bet žmonės visiškai keliautojais nesidomi žiūri per atstumą..
Taigi kuo tranzavimas pranašesnis prieš kitus keliavimo būdus?

• Nemokamai
• Susipažįsti su žmonėmis

Taigi belieka nemokamai. O kaip pats kelionės būdas tai pakankamai nemalonus. Lauki kai visai nesinori, važiuoji kai visai norėtum sustoti. Dažnai pasitaiko.
Tai – viena priežasčių, kodėl neužsukau į Lofotenų salas („gražiausias ir įstabiausias norvegijos dalykas; kitaip – alpės vandenyne“). Nes nusprendžiau važiuoti priekin. Nes nemalonus sight-seeing tranzuojant. Bent jau man ir šioje kelionėje.
Tas pats ir vakar, 200 kilometrų važiavau (stengdamasis) 7 valandas. Ir geirangensfjorden nepasiekiau. Buhu?
Nepaisant to, man čia smagu Ir vaizdų pamatau, ir šiokius tokius žmones pažįstu (pvz kempinguose

Rytoj į Stokholmą, šiandien vakarienei valgysiu blynųųų.
Apsistosiu pas Sigurdą (per HC. Stokholme bus skaitymas ir vaikščiojimas.

Linkėjimai. Vėl pakeičiau svetainės dizainą, niekaip negaliu nustoti žaisti. Parašiau įskiepį wordpress`ui, tas dešinėje džiaugsmas „kur aš esu“. Dizainas ir vėliavėlės begėdiškai nukopijuotos iš bendramokyklio Augusto.

Užsidaro biblioteka.

Iki.

This entry was posted on Monday, June 15th, 2009 at 17:30 and is filed under Uncategorized. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can leave a response, or trackback from your own site.