Iš Stokholmo išsikrapštėme su liūdesiu. Taip smagu buvo pas Nicol.
Kiti tikslai – Helsingør, Kopenhaga. Danijoje pavalgėme labai skanių ledų, buvo karšta ir įdomu.
Danijoje pirmas reikalas ledų 
Helsingør’e miegojome palapinėje prie pat Hamleto pilies, bet kažkaip nesugebėjau nufotografuoti pačios pilies!
Saulėlydis Helsingør. Dešinėje yra didelė ir graži Hamleto pilis. Operatorius (fotografuotojas) stovi maždaug palapinės vietoje, čia miegojome.
Helsingør'e buvo šilta; maudžiau galvą baseine.
Manęs vokiečiai turistai nesuprato.
Kopenhagoje gyvenome pas Irmantą ir Birutę. Irmantas rado mano tinklaraštį, paliko komentarą kviesdamas pas save į svečius, ir mes priėmėme kvietimą! Pas juos gyvenome keturias dienas. Viskas buvo taip įdomu, kad net nespėjau palikti įrašo jums gyvendamas pas juos.
Į Kopenhagą mus pavežė vienas pakalęs vaikinas. Kai klausė kur mus nuvežti – sakėme „prie šiaurinio ežero“. Nesuprato. Paskambino Irmantui
- Hello, this is <name>. Do you speak danish?
- <ne, nekalbu daniškai>
- All right. I have two your friends in my car. Where should I put them?
- <centre prie šiaurinio ežero>
- That’s very fine. So I will get them there. We will be there in fifteen minutes.
Žodžiu pavežė iki pat suoliuko, kur po keliolikos minučių sulaukėme atminančių Irmanto ir Birutės
Jie gyvena centre. Irmantas – magistrantūros studentas, atvykęs į Kopenhagą per Erasmus. Birutė atvyko mokytis į danišką amatų mokyklą. Labai įdomu. Pas juos, jei neturi ką veikti (pvz., ne ten įstojai ar nežinai kur stoti, ar šiaip nori savęs paieškoti), gali stoti į „mokyklą be egzaminų“. Kaip supratau, ten žmonės suranda save. Taigi kai mes atvažiavome, Birutė tai buvo kaip tik baigusi tris mėnesius tokios mokyklos.
Fizikos legenda Nilsas Boras
Kai nuvažiavome į greta esantį pastatą prisipūsti mūsų dviračių padangų, visiškai žagtelėjau.
I & B gyvena kitoje gatvės pusėje nuo čia. Irmantas šiame institute dirba ir mokosi.
Pasirodo, gyvenome kitoje gatvės pusėje nuo Nilso Boro instituto (giliai atsidūstu).
Panūdau fotografuotis prie Nilso Boro simbolikos. Man labai patiko tai, kaip jis dirbo su kolegomis mokslininkais ir studentais. Todėl perskaičiau jo biografiją. Galbūt gyvenime galėsiu apsimesti panašaus rimtumo veidu.
Rask sau dviratį!
Visur visur važinėjome dviračiais. Dviračius… radome. Tiksliau, Irmantas rado. Kopenhagoje yra speciali tarnyba, kuri yra atsakinga už nenaudojamų dviračių (ale šiukšlių) surinkimą. Kai pamato paliktą dviratį, klijuoja lipdukus, ir po kelių lipdukų, jei neatsiranda dviračio savininkas, dviratis likviduojamas. Taigi mūsų misija – surasti tokius apklijuotus dviračius, kurie dar neišvežti, ir pasiimti sau („Nevok – valdžia nemėgsta konkurencijos“). Gal ir ne visai legalu, tačiau veikia ir niekam galvos neskauda.
Dviračiams - atskiras gatvės gabalas. Ir taip visoje Kopenhagoje. Eismas sutvarkytas, dviračiu važinėti ypač malonu.
Tęsiama rubrika „Rask sau valgyti!“
Maistą „pirkome“ kaip ir Stokholme. Danai išmeta tiek, kad koktu. Visą savaitę valgydami juokėmės: „viskas dumpsteriauta išskytus arbatą“. Aritmetika paprasta: per dvi valandas susirandame daržovių, vaisių, duonos ir visokio gėrio už ~300-500 litų. Valgėme sočiai.
Apvažinėjome dviračiu dieninę ir naktinę Kopenhagą nejusdami bėgančio laiko. Miegodavau po 4 valandas, naktimis dirbdavau su savo projektu (tikiu, kad ne už ilgo atsiras krūva nuorodų). O dievai, kaip jis rašosi.
Matėme Kristianiją (valstybė Kopenhagoje, kur atvirai galima nusipirkti marichuanos; „kitaip“ gyvenančių vieta), buvome nacionaliniame muziejuje (du pusdienius), apvaikščiojome daug senamiesčio, pabuvojome nuostabiojoje rotušėje (iš ten – marmurinės Nilso Boro statulos fotografija), maudėmės dirbtiniame pliaže, mėgavomės skaniu sidru, labai skaniai valgėme ir visaip kaip kitaip džiaugėmės miestu. Tačiau pažiūrėję į laikrodį suvokėme, kad metas išvykti. Išvažiavome į Oslą.
Oslas :: pradžia
Atvykome per tris dienas, pakeliui sustojome dienai paskaityti ir pailsėti nuo tos greitos ir įdomios beprotybės.
Pirmą kartą per kelionę (man – pirmą kartą gyvenime) apsistojome mokamoje vietoje. Gerai, aišku, išsirinkome Norvegiją. Bet hostelis smagus, jaukus.
Rytoj (oj, už poros valandų) eisime į Vigelando parką, apeisime senamiestį, ir vakare išjudėsime… Į oro uostą. Laikas namo.
Brolau, lekiu į tavo išleistuves.